Žinoma gydytoja J.Tulčina – apie klaidas, kurias darome stiprindami imunitetą, ir ką valgyti susirgus

Vis stipriau siaučiant koronavirusui, vėstant orams ir laukiant gripo bangos, natūralios medicinos pradininkė Lietuvoje, kardiologė Jelena Tulčina sako, kad dažnai žmonės klaidingai supranta organizmo siunčiamus signalus apie tai, jog mūsų pačių kūnas jau reikalauja pagalbos.

Kodėl vieni serga, kiti – ne?

J.Tulčina įsitikinusi – stiprinti imunitetą reikia ištisus metus, o ne tik prasidedant šaltajam metų laikui ir artėjant virusų bangai. Anot jos, nusilpusio organizmo nepamaitinsi sauja tablečių, kad jis kaipmat atsistatytų, teigiama pranešime žiniasklaidai.

„Stebuklų nebūna – imunitetas taip greit tikrai nestiprėja, – medikė griauna mitą apie dažnai naudojamą reklaminį šūkį „susigrąžink sveikatą akimirksniu“. – Nereikia laukti, kol visi aplink ima negaluoti, kol pradeda kosėti, čiaudėti, snarglėtis. Nepamirškime, kad žiemą retas organizmas atlaiko aplinkoje išplitusias bakterijas, todėl mąstyti apie sveikatą būtina ištisus metus.“

Kodėl vieno žmogaus organizmas virusą įveikia greičiau ir lengviau, kito – kovai su užklupusia liga turi atiduoti visas jėgas, o yra žmonių, kurie, kaip patys sako, niekada neserga?

„Pradėkime nuo to, kas yra peršalimas. Klaidinga manyti, kad jis susijęs su pakitusia kūno temperatūra. Imuninė sistema nusilpsta dėl streso ir netaisyklingos mitybos. Kai žmonės valgo jų imuninei sistemai netinkamą maistą, jis nesusivirškina, žarnyne ima kauptis gleivės – tokiu būdu, galima sakyti, organizmas ima šalti iš vidaus. Tada sutrinka ne tik žarnyno, bet ir kepenų, inkstų veikla.

Vietoj to, kad organizmas kovotų su išorės pavojais, jėgas naudoja kovai su vidinėmis problemomis. Paskutiniu lašu peršalimo link tada tampa stresas arba šaltis – užterštas organizmas ima ir tiesiog pasiduoda bakterijoms. O tuomet ateina metas organizmui valytis ir tai jis daro per odą ar kvėpavimo takus. Taip atsiranda užgulta nosis, sloga, kosulys, bėrimai… Visos ligos kyla dėl netinkamos mitybos“, – pabrėžia daugiau kaip dvidešimt metų natūralios medicinos pagalba žmones gydanti kardiologė.

Kaip elgtis susirgus

Tačiau, ką daryti, jei vis tik pajunti pirmuosius peršalimo ligos simptomus – silpnumą, kylančią temperatūrą, varvančią nosį?

„Jei gerai jauteisi ir staiga pajutau drebulį, silpnumą, kaulų ir raumenų maudimą, sausėjančią gerklę ir perštinčią nosį, tai ir yra pirmieji signalai, kad organizmas nusilpo – kad imuninė sistema ima streikuoti. Dažnas puola griebtis tablečių. Nors jos vieną negalavimą gydo, bet gali sukelti kitą. Ką reikėtų daryti? Iškart atsisakyti sunkaus maisto – pieno produktų, mėsos dideliais kiekiais, žuvies, gal net kelias dienas maitintis veganiškai.

Pirmosiomis peršalimo dienomis labai svarbu leisti pačiam imunitetui sukaupti visas turimas jėgas kovai su virusu, nes imuniteto paskirtis ir yra kovoti su išorės priešais. Patarčiau dieną pabadauti, pagerti žolelių arbatų (tinka čiobreliai, melisa, ramunėlės, šalavijai, liepų žiedai). Kitą dieną valgyti tik daržoves (tik jų pagrindu išvirtas sriubas, salotas).

Sirgti pradedančiam žmogui apetitas mažėja savaime ir klaidinga manyti, kad valgyti būtina net per prievartą – taip tik daroma žala. Valgyti tuo metu reikia kuo mažiau, bet būtina kuo didesniais kiekiais gerti šilto arba karšto vandens. Jo dėka kraujas prasiskiedžia nuo toksinų, kraujo tekėjimo greitis padidėja, tuo pačiu greitėja ir limfos judėjimas, tuomet tokie filtriniai organai, kaip inkstai, irgi greičiau ima valyti toksinus. Žmogus prakaituoja, nes oda irgi yra organas, kuris padeda valytis organizmui. O kai jis ima valytis iš vidaus, organizmas pradeda atsigauti, savijauta gerėja“, – tradicinius gydymo metodus atskleidžia J.Tulčina.

Šaltinis: 15min.lt

/0 Comments/by

Gydytoja J.Tulčina atskleidė, kaip per karantiną išvengti nutukimo

Šventės – iššūkis ne tik mūsų skrandžiui, bet ir visai virškinimo sistemai. Persivalgymas ir po jo sekantys negalavimai – Kalėdų ir Naujųjų metų sutikimo palydovai. Viena garsiausių Lietuvos mitybos specialisčių Jelena Tulčina pranešime žiniasklaidai atskleidžia, kaip tinkamai maitintis, kad švenčių ir karantino periodu nepriaugtume svorio ir nuo stalo pakiltume nepersivalgę.

Antsvoris veikia ir imuniteto atsparumą virusams

Prieš porą metų Lietuva buvo įrašyta į labiausiai Europoje nutukusių žmonių penketuką ir tai tapo rimtu signalu sunerimti dėl lietuvių mitybos įpročių, nes kone kas trečią mūsų šalies gyventoją kamuoja svorio problemos. „Namuose karantino uždaryti žmonės griebiasi vieno iš nedaugelio likusių malonumų – valgymo. Per pirmąjį karantiną lietuvis priaugdavo vidutiniškai po 3 kilogramus per mėnesį, tad kai kurie karantino pabaigoje jautėsi papilnėję net ir 15 kilogramų“, – sako ilgametę patirtį sukaupusi gydytoja J.Tulčina.

Šį karantiną žinoma medikė siūlo išnaudoti naujiems dalykams išmokti ir ryšiui su artimiausiais šeimos nariais stiprinti, o ne antsvoriui kaupti. Be to, labai svarbus ir judėjimas.

„Ne vien nuo televizoriaus iki šaldytuvo ir atgal, – šypsosi mitybos specialistė. – Pasivaikščiojimų aplink namus ar saugiai gamtoje niekas neuždraudė, tad nevertėtų pamiršti kasdienės mankštos ir judėjimo.“

Anot natūralios medicinos pradininkės Lietuvoje J.Tulčinos, antsvoris tiesiogiai veikia ir imuniteto atsparumą virusams. „Žmonės, kuriuos kamuoja nutukimas, turi dukart didesnę riziką susirgti, nes drauge su svorio problemomis atsiranda ir gretutinės ligos.

Pirmiausia – diabetas, sąnarių, odos, širdies, virškinamojo trakto negalavimai. O viruso metu dažniausia mirties priežastis yra plaučių arterijos tromboembolija – plaučių arterijos ar jos šakų užsikišimas kraujo krešuliais. Jie susidaro dėl to, kad valgant daug netinkamo maisto, raudonosios kraujo ląstelės sulimpa ir užkemša kraujagysles“, – sako žinoma gydytoja.

Neapsunkinkite skrandžio

O ką ji pataria karantino metu? „Išsikelti sau karantininį iššūkį – vietoj plius 10 kg, geriau – minus 10 kg. O geriausia motyvacija – baimė susirgti ir numirti, nes dabar kalbame ne apie gražesnes kūno linijas, o apie galimybę išgyventi. Sutikime šias šventes kitaip – mėgaukimės maistu, o ne persivalgykime, pakilkime nuo stalo dar šiek tiek alkani, nes sotumo jausmas ateina po pusvalandžio ir nepamirškime pagrindinių mitybos taisyklių.

O jos – labai paprastos: pusvalandį prieš valgį išgerkime stiklinę kambario temperatūros vandens, o po maisto gerti skysčius galima ne anksčiau kaip po 1,5–2 val., kad neatskiestume virškinimui mūsų organizmo gaminamų skrandžio sulčių.

Maistu reikia mėgautis lėtai, kramtyti daug kartų. Mūsų skrandis yra kumščio dydžio 300 ml talpos organas – tiek pat turėtų sverti ir maisto porcija, suvalgoma per kartą. Tiesa, daržovių galima valgyti kiek norime, riboti reikėtų gyvulinės kilmės baltymus. Tad mėsos ar žuvies lėkštėje turi būti 150 g.

Taip pat svarbu šarminti organizmą – valgyti daug daržovių, mažiau vaisių, nes jie savyje turi daug cukraus. Kava rūgština organizmą, be to, veikia kaip diuretikas, todėl organizme ima mažėti vandens kiekis, tad, jei negalite atsisakyti visai, kavos derėtų bent jau sumažinti iki minimumo, o po jos visada gerti daug vandens. Jis tiesiog gyvybiškai būtinas mūsų gerai savijautai.

Suaugusiam žmogui per dieną reikia išgerti bent porą litrų vandens, kuris padeda kraujyje praskiesti toksinus. Dar galima gerti šarminį vandenį, kuris teigiamai veikia mūsų organizmą.

Nepamirškite labai svarbios taisyklės – kai skrandis išsitampo, norisi vis daugiau maisto. Todėl teisingiausia būtų valgyti penkiskart per dieną vienodomis porcijomis – taip visada būsime sotūs, bet svorio nepriaugsime. O jeigu vis tiek persivalgėte, tai neskubėkite griebtis vaistų ar maisto papildų, o tiesiog padarykite iškrovos dieną – jokio maisto, bet daug šilto vandens ir žolelių arbatų“, – sveikos gyvensenos principus atskleidžia ilgametę patirtį sukaupusi mitybos ekspertė.

Ji prisiminė ir vieną nuoširdų pokalbį su garsiu mūsų šalies kunigu apie būdą atsilaikyti persivalgymo pagundai švenčių metu. „Kunigas man priminė, kad Adventas skirtas minčių apvalymui, dvasiniams dalykams puoselėti, o ne vartotojiškumui demonstruoti. Todėl jis visuomet prie šventinio stalo visko ragauja po truputį. Taip turėtume elgtis kiekvienas – juk maistas tai kultūros forma su savo dvasia ir turiniu. Tad pasimėgaukime patiekalo išvaizda, jo kvapais, pajuskime tikrąjį skonį – visa tai įmanoma tik tada, kai ne ėdi, o valgai“, – sako garsi gydytoja Jelena Tulčina.

Siūlo atsigręžti į tikrąsias vertybes

Per šias, kitokias šventes ji ragina visus susitelkti būtent į tikrąją Advento prasmę, nes pasaulį sukaustęs naujasis virusas parodė, kad visi privalome stabtelėti ir susimąstyti, kur gi dingo tikrosios gyvenimo vertybės.

„Besaikis vartojimas, netvarus gyvenimo būdas, nuolatinis bėgimas ir sumaterialėjimas buvo tapęs norma. Ir tai neteisinga. Dabar žmonės visame pasaulyje galvoja, kaip išgyventi, ką turime pakeisti savo mąstyme ir elgesyje, kad prisitaikytume prie besikeičiančio pasaulio.

Su mityba tas pats – žmogaus galvoje turi įvykti revoliucija, kad jis suprastų, jog esame tai, ką valgome. Juk šiukšles metame į joms skirtą kibirą, tai kodėl iki šiol į savo skrandį žiūrime kaip į šiukšlinę, į kurią galima dėti bet ką ir tikėtis, kad sistema nesustreikuos? Ta sistema šiuo atveju yra mūsų organizmas. Prikišame į jį imuninei sistemai netinkančio maisto, tai jis tą sistemą ima ardyti iš vidaus, o tada jau ir tokie išorės priešai, kaip virusai lengvai randa kelią pas mus“, – įsitikinusi J.Tulčina, kviečianti materialines vertybes per šias žiemos šventes pakeisti į dvasines.

Šaltinis: 15min.lt

/0 Comments/by

„Daktare, man – reumatoidinis artritas?“, – pabrėžė į mano kliniką iš Marijampolės atvykusi 74-erių senjorė Danutė.

„Daktare, man – reumatoidinis artritas?“, – pabrėžė į mano kliniką iš Marijampolės atvykusi 74-erių senjorė Danutė. Ši diagnozė jau ilgus metus buvo įrašyta jos medicininėje kortelėje.
„Tai – lėtinė, nuolat progresuojanti uždegiminė sąnarių liga, dažnai pažeidžianti ir kitus organus – raumenis, plaučius, širdį, kraujagysles, odą, nervus ir akis”, – kaip tikra medikė suskubau paaiškinti jai. Ir čia pat susimąsčiau, o kas gi iš tiesų slypi už šios ligos juk geriau už mane žino ji.
Dažnai girdžiu frazę: ši liga – visam gyvenimui. Netiesa! Ponios Danutės istorija tai tik dar kartą patvirtino.
O viskas prasidėjo prieš gerus 30 metų, kai šios moters gyvenimo džiaugsmą aptemdė
sąnarių skausmai, jų sustingimas ir plaštakų tinimas – tai dažniausi reumatoidinio artrito požymiai.
Didelėmis dozėmis kasdien geriami vaistai, deja, negelbėjo – sąnarių skausmai nors ir būdavo numalšinami, tinimas lyg ir praėjo, bet tekdavo griebtis papildomų vaistų. Nuolat vartojami cheminiai preparatai stipriai pakenkė moters skrandžiui – išsivystė refkliusas, tad teko gydyti ir jį.
Tik po daugybės metų, šiuolaikinių technologijų pagalba, ponia Danutė pamatė mano video pasakojimus, kuriais kas savaitę dalinuosi su jumis, mielieji. Vienoje iš transliacijų būtent ir kalbėjome apie reumatoidinį artritą. Tad, galima sakyti, mudvi likimas (arba tiksliau – Facebookas) suvedė tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje.
„Jūs – mano paskutinė viltis“, – tada sakė šiandien jaunatviška energija jau trykštanti Danutė.
Jai atlikome vien tik Maisto netoleravimo testą ir jau per pirmąją savaitę stebėjome neįtikėtinus rezultatus: atsitraukė skausmai, sumažėjo plaštakų patinimas. Ar įsivaizduojate, kokia laiminga tada ji pasijautė?
Šiandien charizmatiška marijampolietė ir pati juokiasi, prisiminusi baimę, kad laikantis jai sudaryto individualaus mitybos plano, gali tekti pabadauti. Nieko panašaus! Testo rezultatai parodė, jog jai galima valgyti keturių rūšių mėsą, žuvį, kruopas, daug daržovių, vaisių. Ji net pasiguodė, kad paskirtų porcijų niekaip neįveikia.
Per du mėnesius pasitaisė ne tik ponios Danutės sveikata, bet ir…. ištirpo 8 kilogramai! O kaip gi su nuosprendžiu, kad jos liga nepagydoma? Kaip su diagnoze, kurią ji girdėjo ilgus dešimtmečius ir kuri reiškė, kad su vaistais teks gyventi visada?
Tai tebuvo įsišakniję mitai!
Po poros mėnesių pavyzdingos mitybos, mano pacientei užsinorėjo pasilepinti rieke duonos su sūriu ir medumi. O kas gi iš mūsų sugeba visą laiką atsispirti nuodėmei? Bet žinote, ką? Tie keli saldūs kąsniai, deja, buvo klaida, nes kaip mat sugrįžo pečių skausmai.
Kartais ir pati pabrėžiu, jog po poros mėnesių galimos „nusidėjimo dienos“. Tačiau kartais tvirčiau save laikyti rankose reikia 3 ir daugiau mėnesių. Taip nutiko ir poniai Danutei, nes jai dar reikėjo atsikratyti bent 5 kilogramų.
Tačiau tai buvo tik mažas parklupimas. Į režimą moteris grįžo greit ir daugiau nė neketino nuodėmiauti. Ji toliau kasdien išgerdavo po porą litrų vandens, pavyzdingai maitinosi. Jos sveikimo procesas truko ilgiau, nes ponia Danutė neturėjo galimybės iš Marijampolės važinėti į sostinę žarnyno valymo ir kitoms detoksikacijos procedūroms.
Vis dėlto rezultato pasiekėme. Užsispyrimo ir tikėjimo dėka. Liga suvaldyta, išvaizda ir sveikata pasitaisė. Vaistų jos gyvenime nebeliko. Liko šviesa, kurią ji dabar kasdien aplinkiniams spinduliuoja iš vidaus.
„Aš tiek metų kentėjau. Jei tik būčiau žinojusi, kad pagalba čia pat, iki tokios stadijos ligos nebūčiau užleidusi“, – atsisveikindama tvirtai mano ranką savojoje suspaudė ponia Danutė. Dar viena pacientė, kuriai pakeisti gyvenimo kokybę padėjo mano sukurta metodika ir suvokimas, kad visos ligos kyla nuo streso: emocinio ir sukelto maisto.
/0 Comments/by

44-erių Kristinos istorija. Kelias iš skausmo sveikatos link.

Kas savaitę ilgai mąstau, kuria pagijimo istorija su jumis dar pasidalinti. Dėl to, kad jos visos unikalios, svarbios man ir žmonėms, į mano rankas patikėjusiems savo brangiausią turtą – sveikatą.

Po kiekvienos istorijos sulaukiu daugybės jūsų klausimų, palaikymo ir padėkos žodžių, kurie mane dar labiau įkvepia dalintis ilgamete patirtimi, galinčia būti naudinga jums ieškojimų kelyje į naują gyvenimą.

Tad šįsyk papasakosiu jums 44-erių Kristinos istoriją.

Žavią tamsiaplaukė moterį pas mane atvedė didžiulio streso iššaukta liga. Prieš porą metų moteriai sutriko mėnesinės, kiaušidėse medikai aptiko cistą, pašlijo emocinė būsena.

Kristina kreipėsi į specialistus, atliko visus reikiamus tyrimus, pravėrė psichologo kabineto duris. Tačiau situacija negerėjo – kraujavimas kankino kas savaitę. Moters organizmas nebetoleravo kontraceptikų, ji tiesiog tino akyse. Tai ir buvo galutinis taškas, po keturiolikos metų Kristiną vėl atvedęs pas mane. Anuomet jai padėjau įveikti skrandžio problemas, tad dabar ji prašė padėti įveikti ir užklupusią moteriškų negalavimų puokštę.

„Tino visas kūnas – rankos, kojos, pėdos. Sunkiai galėjau paeiti, kamavo didžiuliai skausmai, o medikai jau planavo operaciją“, – savo istoriją pasakojo Kristina.

Ji pati sunkiai galėjo patikėti tuo, ką atlikus Maisto netoleravimo testą ir išvalius žarnyną, pavyko pasiekti vos per porą savaičių. „Nuėjau pas ginekologę, o ji apžiūrėjo mane ir po ultragarso tyrimo pasakė, kad dvejus metus buvusios keturių centimetrų dydžio cistos tiesiog nebeliko“, – džiaugsmo neslėpė moteris.

Kristina pavyzdingai laikėsi jai sudaryto mitybos plano. Patinimai atsileido, o savijauta gerėjo su kiekviena diena.

Šiandien Kristina ne tik vėl sportuoja, kasdien įveikia septynis kilometrus ir be jokio vargo užlipa į devintą aukštą, bet ir jaučiasi gerokai lengvesnė ir be jokios abejonės – gerokai laimingesnė.

Atminkite, kad endokrininė sistema labai priklausoma nuo virškinamojo trakto savijautos, todėl ji sutvarkoma irgi per mitybą. O šį postą norėčiau užbaigti pačios Kristinos žodžiais: „Nereikėtų melstis vaistams, nederėtų iškart jų griebtis, kai visi atsakymai iš tiesų slypi maiste ir žinojime, kurie produktai tinka tavo organizmui, o kurie jį nuodija ir pasmerkia ligoms.“

/0 Comments/by

Ingridai – vos 25-eri. bet beveik toks pat buvo ir jos viršsvoris.

Ingridai – vos 25-eri. Beveik toks pat buvo ir jos viršsvoris, kai mudu suvedė likimas. Tačiau jauną moterį kamavo ne tik nereikalingi kilogramai, bet ir bėrimai bei labai apsunkęs kvėpavimas.

Jos visa šeima jau buvo įveikusi viršsvorio sukeltas problemas mano metodikos dėka, todėl Ingrida pas mane atėjo drąsiai. Tikėdama būsimu rezultatu ir žinodama, kad drauge jo tikrai pasieksime.

Dar šį vasarį Ingrida svėrė net 96 kilogramus, ją kankino nuolatinė sloga, o į veidrodį negalėjo pažvelgti dėl veidą sudarkiusių baisių spuogų. „Mane gydė hormoniniais purškalais ir įvairiais vaistais, bet vos negalavimus pavykdavo suvaldyti, jie kaip mat sugrįždavo visu pajėgumu“, – neslėpė tamsiaplaukė mergina, kurios akys meldė pagalbos.

Ingridai atlikome Maisto netoleravimo testą ir sudarėme individualią mitybos programą, kurios ji laikėsi pavyzdingai. Tad jau per pirmus du mėnesius be jokio vargo ištirpo 10 kilogramų. Visada savo pacientams kartoju, kad sveikai lieknėjama, kai per savaitę ištirpsta kilogramas, nes radikalus svorio metimas beveik visada iššaukia vadinamąjį Jo Jo efektą.

„Džiaugiausi ne tik gražėjančiu kūnu, bet ir po daugelio metų susigrąžinta galimybe vėl kvėpuoti per nosį – užuosti kvapus, kuriuos net buvau pamiršusi, o ką jau kalbėti apie dingusius bėrimus bei atsiradusią energiją“, – atviravo Ingrida.

Jos imunitetui tinkamas maistas susivirškindavo greit, netapdavo toksišku, tad neužnuodydavo organizmo – visa tai leido mums judėti užsibrėžto tikslo link. O tas tikslas buvo – sveikesnis, lengvesnis, gražesnis gyvenimas. Be vaistų ir gėdos jausmo.

„Tik tie žmonės, kurie kažko netenka, įvertina tai, ką turėjo. Kaip gerai, kad atėjau pas jus ir kaip gaila, kad to nepadariau anksčiau“, – džiugesio neslėpė Ingrida, kurią išlydėjau palengvėjusią gerais 20 kilogramų ir išskubėjusią pasitikti naujo gyvenimo.

Jei šiandien viršsvoris yra nepageidaujamas ir jūsų gyvenimo palydovas, tuomet tikrai esu pasiruošusi padėti. Bet tik tada, kai patys pasiryšite žengti permainų keliu.

/0 Comments/by

Armidos kova su tyliais priešais – alergijomis, kurios iššaukia akių sudirgimą.

Jau gerus tris mėnesius kas savaitę su jumis dalinuosi istorijomis žmonių, kuriems likimas pasiuntė išbandymus įvairiausiomis ligomis. Istorijomis, kurios beveik visuomet prasideda nuo prarastos vilties ir baigiasi euforija, kai net sunkiausius susirgimus žmonėms pavyksta suvaldyti.
Dalinuosi ilgamete savo patirtimi ir pacientų pasakojimais tam, kad jie padėtų neviltyje atsidūrusiems žmonėms greičiau rasti kelią į pasveikimą ir raktą į naują gyvenimo kokybę – be vaistų, nuolatinių vizitų pas daktarus, gėdos, nerimo, skausmo, baimės, nežinomybės…
Taigi, šįkart leiskite jums papasakoti Armidos, kurią matote nuotraukoje, istoriją.
53-ejų moteris pas mane keliavo per visą Lietuvą. Naujoje Akmenėje gyvenanti Armida neslėpė, kad baigia nuleisti rankas ieškodama pagalbos. Jos bėdos prasidėjo prieš metus, kai džiuginti turėjusi gauta dovana – ilgalaikis blakstienų priklijavimas – virto tikru pragaru. Jau po dienos Armidos akys tapo jautrios, ašarojo, sudirgo paakių oda. Gydytojai moteriai paskyrė antialerginius vaistus. Bėda, atrodė, atsitraukė. Tačiau tik trumpam – jau po mėnesio akys vėl paraudo, stipriai sutino vokai ir paakiai. Gal tai dėl dulkių, kurių netrūksta darbe – mąstė žemaitė, bet netrukus turėjo pripažinti, kad ne dulkės kaltos dėl jos negalavimo.
Moteriai buvo atlikta gausybė tyrimų. Kai kurie parodė alergiją ramunėlėms, vilnai, o kai kurie net… tarakonams. Bet iš kur jie tvarkingos, smulkų verslą turinčios šeimos moters gyvenime?
Tie tarakonai iš tiesų ėmė dienos švieson lįsti tik gerokai vėliau, kai Armida iš tolimiausio Lietuvos pakraščio atvyko išsitirti į mano kliniką sostinėje. Tarakonais vadinu jos organizmo užslėptas alergines reakcijas į imuninę sistemą naikinančius maisto produktus. Tas alergijas vos per kelias valandas išsiaiškinome iš dešimties mililitrų jos kraujo, kurį laboratorijoje panaudojome Maisto Netoleravimo Testui atlikti.
Jis parodė, kad Armida išties turi tylių priešų – alergijų, kurios slopina imunitetą ir iššaukia akių sudirgimą.
Tikraisiais jos priešais buvo varškė rytais, sūriai užkandžiams, pyragai, kuriais lepinosi kasdien, kava, riešutai…
Po tyrimų, Armidai sudariau individualų mitybos planą, kuriame netrūko žuvų, paukštienos, ryžių, daržovių, vaisių, uogų. Tai buvo pirmasis jos gijimo etapas, užtrukęs vos porą mėnesių.
„Pirmomis dienomis trūko kavos, cukraus, bet dabar net juokas ima prisiminus tas akimirkas, kai gydytojos Tulčinos paskirta dieta atrodė sunkus iššūkis“, – dabar smagiai savo istoriją pasakoja pati moteris.
Kai su ja Vilniuje susitikome antrąjį kartą, Armidos akys švietė, tryško energija ir laime. Permainas ji pradėjo pastebėti pirmosiomis savaitėmis, o su per du mėnesius alergija dingo ir 11 kilogramų, ir ausų niežulys, apie kurį pirmojo susitikimo metu nė neprasitarė. „Aš dabar gyvenu ramybėje“, – šiandien prisipažįsta moteris.
Esame tai, ką mes valgome – šią savo mylimą frazę pakartojau Armidai ir dar sykį noriu pakartoti visiems, kurie šiandien kenčia nuo įvairiausių ligų.
Maiste slypi ir mūsų susirgimai, ir kelias į pagijimą. Tereikia jį rasti ir juo sekti!
/0 Comments/by

Suvaldyti galvos skausmus galima ir be brangių vaistų!

Suvaldyti galvos skausmus galima ir be brangių vaistų!

Vienokia ar kitokia migrenos forma serga kas dešimtas žmogus. Ši liga nesirenka nei pagal amžių, nei pagal lytį ar išsilavinimą – ja gali sirgti bet kuris žmogus, o dažniausiai pirmieji simptomai pasireiškia apie 40-uosius gyvenimo metus.

Migreną lydi pykinimas, prakaitavimas, padidintas jautrumas garsams ir šviesai, kalbos ir regos sutrikimai. Dažnu atveju nepakeliamų galvos skausmų kamuojami žmonės į medikus nė nesikreipia, nes mano, kad migreną reikia tiesiog prakentėti.

Tačiau aš esu tikra – su migrena privaloma kovoti, ją įmanoma įveikti ir tam nereikia keliasdešimt eurų kainuojančių vaistų.
Anksčiau buvo priimta manyti, kad galvos skausmai – ponų liga, atsirandanti iš dykaduoniavimo, todėl ir sergantieji migrena buvo linkę tuos beprotiškus skausmus tyliai išlaukti vienumoje, tamsumoje, ramiai sėdint ar gulint, nes kiekvienas judesys, garsas ar saulės spindulys jiems kelia dar didesnius skausmus.

Negydoma migrena tampa nuolatine gyvenimo palydove – kartojasi kas porą savaičių ir trunka nebe kelias valandas, o – 2-3 dienas. Kas sukelia šį sunkiai diagnozuojamą susirgimą? Įtampa, miego sutrikimai ir… neteisinga mityba.

Sukaupusi daugiau nei 20 metų darbo praktiką, įsitikinau – nors migrena ir nėra visiškai išgydoma, bet ją suvaldęs žmogus be galvos skausmų gali gyventi visą likusį gyvenimą. Tačiau tam reikia turėti tinkamų žinių.

Migrenos atsiradimo mechanizmas yra paprastas. Viskas prasideda nuo mitybos. Daug kas yra girdėję, kad kai kurie produktai iššaukia šios ligos simptomus. Sergančiam migrena būtina žinoti, kas iš maisto konkrečiai jo organizmui netinka, kurie produktai daro didžiausią žalą. O tai gali būti bet kas – pomidoras, mėsa, sėklos. Dažniausi migrenos sukelėjai yra šokoladas, pieno produktai, kviečių miltai..

Italijoje atlikti medicininiai tyrimai, kuriuose dalyvavo 500 pacientų, parodė, kad individualiai kiekvienam iš jų sukontroliavus mitybą, migrena buvo visiškai suvaldyta. Šio tyrimo, atlikto Milane, vadovė dr. Rita Marketti teigė, kad iš mitybos raciono eliminavus imuninei sistemai netinkamus produktus, migrena visiškai atsitraukė. Tokiu pačiu principu vadovaujuosi bei tokia pačia metodika dirbu ir aš.

Mums netinkamas maistas sukelia uždegimus kraujyje ir limfoje – dviejose gyvybės upėse. Toksinais užterštas kraujas galiausiai atkeliauja ir iki smegenų. Vienas jų pusrutulis paburksta, ima spausti trišakį nervą ir taip kyla didžiuliai skausmai.

Tinkamai subalansuota mityba organizmui padeda ir daug geriau atlaikyti didžiausią žalą darantį išorės dirgiklį – stresą. O tai ypač svarbu dabartiniu mūsų gyvenimo periodu, kai pasaulį savo gniaužtuose laiko koronaviruso pandemija, sėjanti ne tik nežinomybę, bet ir didžiulę paniką.

Hipokratas pasakė: „Mes esame tai, ką valgome. Tad tegul maistas tampa mūsų vaistu, kad po to vaistai netaptų maistu.

/0 Comments/by

32 metų Irina kovojo su atopiniu dermatitu nuo pat gimimo.

“Kančia turi prasmę“, – pareiškiau laibai ir dailiai tamsiaplaukei Irinai, kai ji į mane kreipėsi pagalbos. Žinau, kad tąkart mano žodžiai ją šiek tiek išgąsdino, bet… tikrai buvo išgirsti.
Ką norėjau jai tada pasakyti? Tai, ką jau kelis dešimtmečius kartoju visiems – pasveikti ar suvaldyti mus užklupusias ligas galima, jei į pagalbą pasitelki valią bei žinias, gautas iš mano sukurtos sveikatinimo sistemos.
Bet papasakosiu apie viską nuo pradžių…
Iriną kamavo atopinis dermatitas, apie kurį jums pasakoju nuolat ir, kaip jau tikriausiai pastebėjote, vadinu ne odos, o sielos ir mūsų kūno liga, iššaukta užterštų minčių ir organizmo.
Apie atopinį dermatitą nebesikartosiu, kad tai dažniausia lėtinė liga pasaulyje. Ji nesirenka nei pagal užimamas pareigas, socialinį statusą, lytį ar gyvenimo patirtį. Ji užklumpa dėl neteisingo gyvenimo būdo, bet yra suvaldoma, jei žinai įrankius tam padaryti.
Šiandien Irinai – 32-eji, o atopiniu dermatitu ji sirgo nuo gimimo – šį susirgimą dar savo įsčiose jai perdavė mama.
„Iš pradžių liga užpuolė rankas – labai skaudėjo, žaizdos buvo gilios ir niežtinčios. Mama pas daktarus vedė nuo vaikystės, bet tada dar susirgimas nebuvo toks draskantis gyvenimą. Aš pati sakiau, kad turiu raganos rankas. Viskas labai pablogėjo po pirmojo vaiko gimimo prieš gerą dešimtmetį“, – drąsiai savo istorija dalinosi moteris, iki mudviejų pažinties aplankiusi net dvi dešimtis dermatologų.
Irinai puikiai buvo pažįstamas gyvenimas su hormoniniais preparatais ir šalutiniu jų poveikiu. Ir toks gyvenimas jos netenkino. Bet jauna moteris ilgai nežinojo, kur dar galėtų ieškoti pagalbos.
„Nors mane tyrė dėl grybelio ir kitų susirgimų, bet dažnai kartojo, kad mityba įtakos neturi mano ligai. Paskutiniaisiais metais oda išvis nebereagavo į besikeičiančius vis stipresnius tepalus. Užtat reagavo į kiekvieną išorės dirgiklį – šilumą, drėgmę, šaltį“, – tęsė Irina.
Šią vasarą ji po daugelio metų drąsiai nėrė į Baltijos jūros bangas ir išlipusi krantan braukė džiaugsmo ašaras, jog sūrus vanduo pagaliau nebegraužia jos odos. Tada ji jau buvo suvaldžiusi klastingąjį savo susirgimą.
Bet iki tol jai teko patirti labai skaudžius išgyvenimus – atopinis dermatitas palietė ir moters veidą, pirštus bei kitas kūno dalis.
Irinai atlikome Maisto netoleravimo testą ir sudarėme individualų mitybos planą.
Po pustrečio mėnesio pradėjo matytis akivaizdūs rezultatai ir kas svarbiausia – jie ėmė atsispindėti ir jaunos moters savijautoje: žaizdos traukėsi, jų vietoje oda ėmė šviesėti, dingo niežulys, nemalonus tempimas…
„Kokių čia prisidarei grožio procedūrų, kad taip atjaunėjai, – manęs vis klausinėjo draugės, iš arti mačiusios, jog keičiausi tiesiog akyse. Dabar ir pati nesuprantu, kodėl tiek laiko nesikreipiau į Jus, nors tikrai buvau girdėjusi apie Jūsų gydymo metodiką“, – suvaldžiusi savo ligą man prisipažino Irina, kurią drąsiai dabar vadinu tikru modeliu, nes 166 cm ūgio moteris šiandien sveria vos 56 kg.
Ji neslepia, kad laikytis naujos mitybos jai iki šiol nėra lengva, tačiau nė nedrįsta nukrypti nuo kelio, nes puikiai mato ir jaučia rezultatus.
Švarus organizmas Irinai dovanojo naują gyvenimo kokybę. O aš, artėjant gražiausioms metų šventėms, galiu tik dar sykį pakartoji: brangieji, dovanokime sau ir artimiesiems tai, kas yra brangiausia – SVEIKATĄ. Nes mes turime galimybę padėti patys sau!
/0 Comments/by

9-metės Izabelės kelias sveikos odos link

Esu tikra, kad matant šias nuotraukas jums darosi nejauku dėl kelių dalykų: ir dėl jose įamžintų odą nusėjusių baisių bėrimų, ir dėl to, kad suprantate, jog fotografijos net ne suaugusio žmogaus, o – vaiko.
Iš tiesų, tai jose sutalpinta visa devynmetės Izabelės ligos ir pasveikimo istorija.
Trijų vaikų mama Asta savo vyresnėlę pas mane atvedė šių metų birželį. Kelią ji puikiai žinojo, nes pati prieš du dešimtmečius buvo mano pacientė.
Izabelei tebuvo metukai, kai ties rankų ir kojų linkiais atsirado siaubingi bėrimai, kaip vėliau paaiškėjo – pirmieji atopinio dermatito požymiai. Liaudyje dažnai egzema vadinama klastinga uždegiminė odos liga mažylės nepagailėjo ir išplito greit, paskui save atsivesdama ir chronišką slogą.
Medikai Izabelei gydyti išrašė stiprių hormoninių vaistų, kurie tapo nuolatiniais jos gyvenimo palydovais. Palydovais, kurie sparčiai plonino jaunos mergaitės odą. Nors vaistų dėka liga vasaromis šiek tiek atsitraukdavo, tačiau atėjus rudeniui ji sugrįždavo su dar stipresne jėga. „Per karantiną bėrimai buvo tokie niežtintys, kad Izabelė nusidraskė rankas taip, jog iš žaizdų tekėjo limfa. Buvo skaudu žiūrėti, kaip kankinasi dukra. Ir dar skaudžiau dėl to, kad nebežinojau, kaip jai galiu padėti“, – savo širdį išliejo mama Asta.
Tada ji prisiminė mudviejų pažintį. Dabar ir pati nebegali pasakyti, kodėl tiek ilgai delsė ir Izabelės pas mane neatvedė anksčiau. Tačiau tą saulėtą birželį mano klinikos duris pravėrė vildamasi, kad sugebėsiu padėti jos dukrai taip, kaip kadaise padėjau jai.
Izabelę nuo jos bendraamžių visą laiką skyrė tik viena, bet labai nemaloni detalė – jos liga. Nors mergaitė jautraus charakterio, bet tvirtos valios, – tai įžvelgiau jau per pirmą mūsų susitikimą. Net pasakiau, kad vieną dieną ji būtinai taps aktore. Tada Izabelė tik nedrąsiai, bet plačiai nusišypsojo.
Devynmetės laukė nelengvi porą mėnesių po to, kai atlikome jai Maisto netoleravimo testą – paėmę keliasdešimt mililitrų kraujo laboratorijoje nustatėme, kokiems maisto produktams alergiškas jos organizmas. Tai yra išsiaiškinome, kas žudo jos imuninę sistemą. Po to mamai su dukra į rankas įteikėme specialų mitybos planą, o ji man davė pažadą pavyzdingai jo laikytis.
Atsispirti ledams bei saldainiams gal ir nebuvo labai lengva, bet mažos mergaitės valia atsilaikė prieš visas pagundas. Ir jau po mėnesio ėmė matytis pirmieji rezultatai – akivaizdžiai mažėjo bėrimai bei išsausėjimai, silpnėjo niežulys.
Valytis Izabelės organizmui padėjo ir homeopatiniai preparatai, kuriuos parinkome per Vegetatyvinį biorezonansinį testą. Greitesnį sveikimą paskatino ir deguonies terapija baro kameroje.
Šiandien devynmetės organizmas – visiškai švarus, ji emociškai sutvirtėjusi, o šypsena mergaitės šypsena tiesiog paperka. izabelė sako, kad net chore dabar dainuojasi kitaip.
Ši istorija dar sykį primena, kad lėtinės ligos tėra mūsų organizmo sutrikimai, iššaukti netinkamos mitybos. Ją subalansavus – suvaldomos net pačios sudėtingiausios ligos.
Tad būkime sveiki ir saugokime tai, ką turime brangiausio – sveikatą!
/0 Comments/by

Skamba mistiškai, veikia magiškai. Arba kodėl svarbu tirti bei suprasti savo emocijas?

Pasak seno šmaikštaus posakio, visos ligos atsiranda nuo nervų, o tik viena – nuo meilės. Nors mano ilgametė praktika su tūkstančiais pacientų rodo, jog ligas dažniausiai iššaukia netinkama mityba, vis dėlto, sveika siela – irgi labai svarbus faktorius norint turėti sveiką kūną. Todėl šiandien jums papasakosiu apie harmoningų emocijų svarbą.

Džiugu, jog šiandien vis daugiau gydytojų žmogaus organizmą traktuoja kaip visumą, dažniau išgirstami vibracinės, informacinės medicinos pavadinimai. Mūsų kūnas – tai sudėtinga kraujo, limfos, skirtingų organų bei minčių visuma. Kiekviena iš šių visumos dalių skleidžia savo vibracijas. Kaip jau ne kartą esu pasakojusi, mūsų kūno vibracijas veikia maistas. Dėl to pacientams dažnai atliekame išsamų maisto netoleravimo testą PRIME TEST, pagal kurį sureguliavus mitybą, nebeatsiranda toksinų, tad išvengiama neigiamų vibracijų, kurias iš virškinamo trakto kraujas išnešioja po visą sistemą. Tačiau neretai pasitaiko atvejų, kai vien tiktai to nepakanka. Kitokias, visą organizmo struktūrą veikiančias vibracijas gauname iš savo minčių. Be abejo, jei mus lydi tokios emocijos kaip baimė, nerimas, pyktis, vienišumas, kaltė, jos sukels neigiamas vibracijas, kurios mūsų struktūroje persiduos tarsi per spausdintuvą. Vienos mintys žaloja inkstus, kitos kepenis, trečios – skrandį. Ir jei nieko nekeisime, rizikuojame iššaukti rimtus, netgi onkologinius susirgimus. 

Tam užkirsti kelią galime atlikdami vegetatyvinį biorezonansinį testą, kuris be jokios intervencijos parodo ne tik, ar organizmas neužterštas pirmuonimis, parazitais, grybeliais, ar netrūksta vitaminų, mikroelementų, kaip funkcionuoja imuninė, endokrininė sistema, bet ir kokios emocijos pacientą apkrauna bei žaloja. Jau keletą dešimtmečių tam naudojama išskirtinai jautri aparatūra. Ji fiksuoja – tarsi diktofonas užrašo – pacientų minčių skleidžiamų vibracijų dažnius bei suteikia galimybę pagaminti patologinius virpesius gydantį preparatą. Pastarąjį sukuriame elektroninę reikalingo preparato kopiją įrašę į neutralius informacijos nešėjus, dažniausiai iš saldiklio pagamintus žirnelius. Šie, būtent konkrečiam pacientui pagaminti preparatai ir veikia neigiamas emocijas. Toks gydymas leidžia lengvai psichologiškai adaptuotis prie esamos situacijos nuo jos neatsiribojant – keičiant savo požiūrį, reakciją, o ne aplinkybes. Gal kam nors ir skamba mistiškai, o man tai – kasdienybė, pačios asmeniškai išbandytas problemų sprendimas.

Jei jums vis dar sunku patikėti, kad mintys gali veikti materiją, patarčiau pasidomėti Masaru Emoto atlikta studija. Šis japonų mokslininkas procesą atvaizdavo tiesiog genialiai: paėmęs vieną dozę vandens jai skaitė eiles, meldėsi, o ant antros piktai plūdosi. Užšaldžius vandenį, o vėliau į ledo luitus pažvelgus per mikroskopą, tapo akivaizdu – vanduo, kuriam spinduliuotos pozityvios emocijos, užšalo į gražiausią snaigę, o gavusiojo neigiamos energijos vibracijų visa struktūra buvo suardyta. Mano patirtys taip pat absoliučiai patvirtina šio tyrimo rezultatus.

Per ilgus savo darbo metus tapau liudininke ne vienos istorijos, kai ištirtos ir pakoreguotos pacientų emocijos išsprendė esmines gyvenimo problemas. Štai, pavyzdžiui, atkeliauja į kliniką vaikelio susilaukti negalinti pora, jau pavargusi minti alopatinės medicinos gydytojų slenksčius ir girdėti, jog su jų abiejų reprodukcine sveikata nėra absoliučiai jokių problemų. Atlikdama VEGA testą mūsų daktarė pamatė, kad moteriai ramybės neduoda blogo jai linkinti buvusi jos vyro žmona. Ir ką jūs galvojate? Pagaminome preparatą, padedantį lengviau prie situacijos adaptuotis, nebesijaudinti, o tuomet ir psichoemociniame lygmenyje, ne tiktai fiziniame, atsidarė vartai šiai problemai spręsti – moteris netrukus pastojo. Kitas atvejis, kuomet moteris beprotiškai norėjo susilaukti vaikelio, bet pati net nesuprato, nepripažino sau, kad labai bijo nėštumo. Testo metu nustatėme, jog būtent ši baimė galimai blokuoja naujos gyvybės atėjimą. Padarėme preparatą, kuris tą baimę nuėmė, ir pacientei sklandžiai pavyko pastoti.

Vegetatyvinis biorezonansinis testas labai padėjo ir man pačiai. Mano jau suaugusi dukra gyvena užsienyje ir ilgą laiką aš labai pergyvenau, kad ji nuo manęs atitolo – rečiau skambina, mažiau sako, kad myli. Man to labai trūko. Mano egoizmas kuždėjo man, kad dukra bloga, šalta, pykau ant jos. Nesusimąstydavau, jog ji augina tris vaikus, eina vadovaujančias pareigas, susiduria su stresinėmis situacijomis ir tam tikras šaltumas yra jos būdas išgyventi. Mano sielos skausmas būdavo toks stiprus, kad verkdavau kaip maža mergaitė. Pasidariau VEGA testą, o jis atskleidė, kad pykstu visai ne ant savo dukros, bet jos a. a. tėčio (savo pirmojo vyro) dalelės joje. Pagaminome preparatą, kuris padėjo man adaptuotis prie situacijos, pasikeitė mano mąstymas. Nusiraminau ir nusiteikiau: „Kada dukra turės laiko, tada ir paskambins”. Įsivaizduokite, jau kitą dieną sulaukiau šilto jos skambučio! Preparatas ištrynė mano vaikystės baimę, kad manęs nemyli, kad artimo žmogaus širdyje mano vietą užims kažkas kitas ir padėjo man tapti brandžia, mylinčia mama savo dukrai.

Tokių istorijų galėčiau papasakoti gausybę, ir jos visos įrodo, kad mus supa visuotinis informacinis laukas, o mintimis galime save ir prikelti, ir sunaikinti. Tad šiais neužtikrintumo kupinais laikais linkiu visiems geriau pažinti save ir savo jausmus. O mūsų klinikos specialistai visuomet pasirengę jums padėti tai padaryti. Nes, patikėkite, teisingai sudėliojus savo mintis, vyksta tikrų tikriausia magija!

/0 Comments/by