32 metų Irina kovojo su atopiniu dermatitu nuo pat gimimo.

Ką norėjau jai tada pasakyti? Tai, ką jau kelis dešimtmečius kartoju visiems – pasveikti ar suvaldyti mus užklupusias ligas galima, jei į pagalbą pasitelki valią bei žinias, gautas iš mano sukurtos sveikatinimo sistemos.

Bet papasakosiu apie viską nuo pradžių…

Iriną kamavo atopinis dermatitas, apie kurį jums pasakoju nuolat ir, kaip jau tikriausiai pastebėjote, vadinu ne odos, o sielos ir mūsų kūno liga, iššaukta užterštų minčių ir organizmo.

Apie atopinį dermatitą nebesikartosiu, kad tai dažniausia lėtinė liga pasaulyje. Ji nesirenka nei pagal užimamas pareigas, socialinį statusą, lytį ar gyvenimo patirtį. Ji užklumpa dėl neteisingo gyvenimo būdo, bet yra suvaldoma, jei žinai įrankius tam padaryti.

Šiandien Irinai – 32-eji, o atopiniu dermatitu ji sirgo nuo gimimo – šį susirgimą dar savo įsčiose jai perdavė mama.

„Iš pradžių liga užpuolė rankas – labai skaudėjo, žaizdos buvo gilios ir niežtinčios. Mama pas daktarus vedė nuo vaikystės, bet tada dar susirgimas nebuvo toks draskantis gyvenimą. Aš pati sakiau, kad turiu raganos rankas. Viskas labai pablogėjo po pirmojo vaiko gimimo prieš gerą dešimtmetį“, – drąsiai savo istorija dalinosi moteris, iki mudviejų pažinties aplankiusi net dvi dešimtis dermatologų.

Irinai puikiai buvo pažįstamas gyvenimas su hormoniniais preparatais ir šalutiniu jų poveikiu. Ir toks gyvenimas jos netenkino. Bet jauna moteris ilgai nežinojo, kur dar galėtų ieškoti pagalbos.

„Nors mane tyrė dėl grybelio ir kitų susirgimų, bet dažnai kartojo, kad mityba įtakos neturi mano ligai. Paskutiniaisiais metais oda išvis nebereagavo į besikeičiančius vis stipresnius tepalus. Užtat reagavo į kiekvieną išorės dirgiklį – šilumą, drėgmę, šaltį“, – tęsė Irina.

Šią vasarą ji po daugelio metų drąsiai nėrė į Baltijos jūros bangas ir išlipusi krantan braukė džiaugsmo ašaras, jog sūrus vanduo pagaliau nebegraužia jos odos. Tada ji jau buvo suvaldžiusi klastingąjį savo susirgimą.

Bet iki tol jai teko patirti labai skaudžius išgyvenimus – atopinis dermatitas palietė ir moters veidą, pirštus bei kitas kūno dalis.

Irinai atlikome Maisto netoleravimo testą ir sudarėme individualų mitybos planą.

Po pustrečio mėnesio pradėjo matytis akivaizdūs rezultatai ir kas svarbiausia – jie ėmė atsispindėti ir jaunos moters savijautoje: žaizdos traukėsi, jų vietoje oda ėmė šviesėti, dingo niežulys, nemalonus tempimas…

„Kokių čia prisidarei grožio procedūrų, kad taip atjaunėjai, – manęs vis klausinėjo draugės, iš arti mačiusios, jog keičiausi tiesiog akyse. Dabar ir pati nesuprantu, kodėl tiek laiko nesikreipiau į Jus, nors tikrai buvau girdėjusi apie Jūsų gydymo metodiką“, – suvaldžiusi savo ligą man prisipažino Irina, kurią drąsiai dabar vadinu tikru modeliu, nes 166 cm ūgio moteris šiandien sveria vos 56 kg.

Ji neslepia, kad laikytis naujos mitybos jai iki šiol nėra lengva, tačiau nė nedrįsta nukrypti nuo kelio, nes puikiai mato ir jaučia rezultatus.

Švarus organizmas Irinai dovanojo naują gyvenimo kokybę. O aš, artėjant gražiausioms metų šventėms, galiu tik dar sykį pakartoji: brangieji, dovanokime sau ir artimiesiems tai, kas yra brangiausia – SVEIKATĄ. Nes mes turime galimybę padėti patys sau!