Karšta tema: IMUNITETAS

Nepamenu, kada dar žmonės būtų taip stipriai, netgi desperatiškai susirūpinę savo imunitetu, kaip pastaraisiais mėnesiais. Pandemija daugelį privertė susimąstyti, kodėl vieni, atrodo, basomis po sniegą gali lakstyti ir likti sveiki, o kitų organizmuose niekaip nenustoja rusenti įvairiausi uždegimai ir ligos. Apie tai turiu savo nuomonę, patvirtintą darbo su dešimtimis tūkstančių pacientų rezultatų. Tik anksčiau apie tai kalbėjau ne taip garsiai, o šiandien jau nebebijau, ką pasakys ar pagalvos kiti. Juk kiekvieno mąstymo diapazonas skirtingas. Tuojau savo žiniomis pasidalinsiu ir su jumis, nes žinau, kad jos tikrai veikia.

Taigi, pirmiausia ir svarbiausia, kas tas imunitetas? Į tai reikėtų pažvelgti kiek iš kitos perspektyvos negu įprasta. Ir pati, kai dar studijavau institute, kur mus mokė slopinti ligų simptomus užuot ieškojus priežasčių, apie tai nesusimąstydavau, bet pradėjau gilintis vėliau. Štai visiškai magiškai mamos įsčiose, jei tą palaimina kūrėjas (arba Visata, šaltinis, Dievas – nesvarbu, kaip jūs tai vadinate), iš dviejų ląstelių užsimezga gyvybė. Pradėjus augti embrionui, šešioliktą dieną pradeda plakti širdelė, kuri tiksės visą likusį gyvenimą, kiekvieną minutę, tiek, kiek jai bus lemta. Kaip manote, kas ją užveda? Jūs? Tikrai ne! Tas pats ir su visais kitais organizmo procesais, kuriuos nulėmėme tikrai ne mes patys. Šalia visų organų kūrėjas mums davė imunitetą – kitaip sakant, baltą kraują. Pagrindinis jo atstovas tai baltosios kraujo ląstelės (leukocitai), kurių užduotis – kovoti su visais priešais, atsirandančiais organizme. Šie nelaukiami svečiai tai įvairūs virusai, bakterijos, vėžinės ląstelės, parazitai, grybeliai, pirmuonys. Su tokiomis šiukšlėmis turi susitvarkyti baltas kraujas. Bet, blogiausia, kad patys jam trukdome!

Bėdos dėl imuniteto, net neabejoju, kyla iš netinkamos mūsų mitybos ir nešvarių minčių. Baltosios kraujo ląstelės kasdien turi kovoti su toksinais, tačiau jei žalojame savo organizmą, ima nebesuprasti, ko iš jų norime ir pradeda pačios save naikinti. Kaip to pasekmė atsiranda įvairios autoimuninės ligos (žvynelinė, reumatoidinis artritas, raudonoji vilkligė, net vėžys), kurias tradicinė medicina visas gydo absoliučiai vienodai – steroidiniais hormonais. Tokie vaistai mažina skaudamo organo paburkimą, bet jis juk ir atsiranda dėl mano paminėtų priežasčių – toksinų kraujyje ir žūstančių leukocitų išskiriamų itin stiprių, uždegimus sukeliančių fermentų. Žmogus gali nieko nejausti, bet jo riebaluose, it durpėse, visuomet rusens uždegimas. Būna ir kitoks organizmo ženklas apie netinkamą elgesį su juo – liga trenkia per genetiškai silpną organą. O kai tik vyksta uždegimas, organų paburkimas, neišvengiamas kraujo, limfos sąstovis. Kai šios dvi gyvybės upės stovi vietoje, viena kitai perduoda tą patį, organizmas virsta į balą, kurioje dauginasi mūsų priešai: virusai, bakterijos, vėžinės ląstelės. Taip nutinka dėl to, jog kepenys ir inkstai nebesugeba nuo jų kokybiškai išvalyti organizmo.

Manęs dažnai klausia, kas čia per magija, kad vieni žmonės (tarp jų aš pati) gali rudeniškame ore net basomis vaikščioti ir nesusirgti, o kitiems užtenka šaltesnio vėjo gūsio ir gulasi į ligos patalą? Norėčiau pabrėžti: nėra tokio dalyko, kaip peršalimas. Priminsiu, aštuoniasdešimt procentų imuniteto slypi storojoje žarnoje. Kada organizme (žarnyne) dėl netinkamos mitybos susikaupia daug gleivių (žmogus niekaip negali atsikosėti, sloguoja, jam ašaroja akys), o žarnyno nesivalo, organizmas sužaidžia pats – ištraukia kokį nors organizme rusenusį virusą ar prigriebia naują. Pavyzdžiui, herpes virusas iššoka ne dėl to, kad jūs peršalote, o toksinų organizme buvo per daug. Imunitetas nesuvalgo viruso, nes ir taip turi ką veikti – ryja toksinus. Sirgdami bet kokiu virusu jūs karščiuojate, prakaituojate ir taip išsivalote. Nors padaryti tai galima būtų kur kas paprasčiau – išsivalant dėl užterštumo prastai funkcionuojantį žarnyną.

Epigenetikos mokslas ištyręs, jog kiekvienas iš savo genties (tėvų, senelių, prosenelių) atsinešame daug informacijos. Mūsų „kietajame diske” įrašytas ne tiktai charakteris ar išvaizdos bruožai, bet ir imunitetas, genetinės ligos. Keičiant mitybos įpročius ir negatyvų mąstymą, tėvų ir senelių ligų galime išvengti visai ar bent jau jas atitolinti. Bet kai sakau, kad reikia keisti mitybą, tikrai neturiu galvoje vien česnakų, imbierų ir citrinų valgymo. Ypač jeigu šalia jų vartojamas organizmui netinkamas, žalingas maistas. Jeigu norima ne laikino rezultato, požiūris į maistą ir gyvenimą turi keistis iš esmės.

Penki mano patikrinti žingsniai, stiprinantys imunitetą: 

1. Mityba. Tai, kas gydo vieną, kitą gali žaloti. Todėl reikėtų nustatyti, kokių produktų netoleruojate ir jų nebevartoti. Tam mes atliekame unikalų, analogų neturintį Lietuvoje tyrimą – maisto netoleravimo PRIME TESTĄ.
2. Detoksikacija. Jei jūsų organizmas jau užterštas, nieko nebus, kol jo neišvalysite. Geriausiai tam tinka hidrokolono terapija, kurią mes atliekame tobulais aparatais, kontroliuojančiais temperatūrą ir slėgį, kas užtikrina šios procedūros saugumą, efektyvumą ir kokybę. 
3. Susitvarkyti su savo mintimis ir emocijomis. Kaip tą padaryti šiais streso kupinais laikais labai greitai papasakosiu plačiau (tam padeda mūsų klinikoje atliekamas vegetatyvinis biorezonansinis testas).
4. Judėjimas. Bėgiokite, šokite, eikite pasivaikščioti. Tik nesėdėkite vienoje vietoje.
5. Grūdinimasis. Jei neturite rimtų sveikatos problemų, patarčiau palengva grūdinti organizmą. Pradėkite kad ir nuo pėdų šaltoje vonioje. Greitai organizmas pripras ir net ledinis ežero vanduo jums nebus baisus.