S. Kuzmos gyvybę prieš pusmetį palaikė deguonies aparatas, o dabar jis kuria kelias skulptūras.
Pavargstanti širdis jau daugiau kaip trisdešimt metų kartkartėmis vis pristabdo vilniečio kūrėjo gyvenimą. Laimėti kovą sunkiame gyvenimo mūšyje jam padeda gydytojai. „Ir angelai“, – pridūrė 62 metų menininkas.
Prieš pusmetį S. Kuzmos gyvybei iškilo pavojus – jo širdis beveik nustojo funkcionuoti. Dūstančiam skulptoriui buvo prijungtas deguonies aparatas. Vyras neįstengdavo apsiversti ant šono, užsirišti batų raištelių, atlikti kitų paprastų veiksmų. Jis jausdavosi mieguistas, organizme kaupėsi skysčiai. Kraujospūdis kartais sumažėdavo taip, kad reikėdavo kviesti greitąją pagalbą.
Specialistai vilniečiui pasiūlė išeitį – persodinti širdį. S. Kuzma atliko tyrimus, reikalingus tokiai operacijai, ir buvo išleistas į namus galutinai apsispręsti. Tačiau menininkas iki šiol abejoja, ar nori kitos širdies.
„Nebijau, galėčiau atsigulti ant operacinės stalo. Jeigu gydytojai tvirtins, kad tai neišvengiama, – sutiksiu. Bet jaučiuosi per senas operacijai. Jei man būtų trisdešimt metų, gal jausčiau moralinį postūmį. Bet man – 62-eji. Be to, mano gyvenimas buvo puikus. Išsipildė vaikystės noras – sužinojau, kas yra menas“, – ramiai lyg apie vakarykštį sapną kalbėjo skulptorius. Operacijos jis kategoriškai neatsisakė, tačiau nepasakė ir „taip“.
S. Kuzma dar svarstė, ką daryti, kai vieną dieną sutiko buvusį šalies premjerą Adolfą Šleževičių. Šis tiesiai skulptoriaus paklausė, ar jis padaręs viską, kad sau padėtų, ir pasiūlė apsilankyti sostinėje veikiančiame Natūralios medicinos centre. „Ten atlikau maisto netoleravimo testą. Vertinau tai kaip eksperimentą. Juk nebeturėjau ko prarasti“, – skėstelėjo rankomis menininkas.
Po šio vizito S. Kuzma ėmė valgyti produktus, kurie tiko pagal testą. Iš savo raciono vyras išbraukė kviečių, pieno produktus, bulves, kiaušinius. Daug mažiau ėmė valgyti mėsos. Daugelis gydytojų į šį vilniečio menininko eksperimentą žvelgė skeptiškai ir nepatikliai. Tačiau jau po kelių savaičių S. Kuzma pasijuto geriau – pakilo kraujo spaudimas, išnyko migrenos priepuoliai, mieguistumas, organizme nustojo kauptis skysčiai. Per tris mėnesius vyras atsikratė 13 kilogramų svorio.
Praėjo pusmetis. Skulptoriaus krūtinėje iki šiol plaka sava širdis. Medikai, atlikę pakartotinius tyrimus, nutarė, kad šiuo metu nereikia skubėti daryti persodinimo operacijos. Kaip bus ateityje, parodys laikas. Svarbiausia, kad šiuo metu S. Kuzma jaučiasi žvalus ir darbingas.
„Raumenų sistema nesunykusi, tad fizinių jėgų turiu užtektinai. Nežinau, kiek truks toks pagerėjimas. Tačiau stebuklas yra tai, kad per šiuos kelis mėnesius pajutau gyvenimo skonį, kurį jaučia sveikas žmogus. Buvau atpratęs nuo to. Atsirado didelis noras kurti“, – nuoširdžiai kalbėjo skulptorius. Vilnietis triūsė prie molinio galvos maketo, kai užsukau į jo meno dirbtuvę. Žvaliai nusiteikęs S. Kuzma noriai parodė kelias pradėtas savo skulptūras. Apie jas pasakojo tarsi apie mylimus vaikus, kuriems reikia šiek tiek laiko, kol jie užaugs ir išeis į platųjį pasaulį.
Pripažinimą pelnęs menininkas nesikrato jokių darbų – kuria tiek monumentalius kūrinius, tiek paminklus antkapiams ar skulptūras privačioms kolekcijoms.
Šiuo metu skulptorius stengiasi įžiebti gyvybę marmuriniam Barboros Radvilaitės biustui. Pasidžiaugė, kad karalienės veidas iškaltas tiksliai pagal jos kaukolę – teliko sukurti įsimylėjusios Barboros įvaizdį. Neseniai aktorius Donatas Banionis paprašė sukurti paminklą, kurį nori pastatyti ant žmonos Onutės kapo. S. Kuzma jau pagamino skulptūros maketą, vaizduojantį teatro ir tragedijos mūzą Melpomenę.
S. Kuzmos kūrinys – granitinis angelas – netrukus nutūps ir ant rašytojos Jurgos Ivanauskaitės kapo. Tokios skulptūros norėjo Jurgos motina.
„Per šį pusmetį sukūriau daugiau nei per dvejus praėjusius metus“, – kūrybiniu įkvėpimu džiaugėsi menininkas. Po to jis nusivedė į antrame aukšte įrengtą darbo kabinetą. Į akis krito dideli, smulkiai prirašyti popieriaus lapai – darbo kalendoriai. Nemažai dienų pažymėtos geltonai. Tai dienos, kai S. Kuzma sunkiai sirgo ir negalėjo plušėti dirbtuvėje. Šitokius kalendorius menininkas pildo jau daugybę metų. „Įpratau žvelgti mirčiai į akis. Nepuolu į paniką, kai dar kartą sveikata pradeda šlubuoti, nes jau susitaikiau su likimu. Ne džiaugsmas, o kančios išvalo sielą“, – kalbėjo skulptorius, nė akimirkai neprarandantis optimizmo. Negandos lyg niūrūs debesys atslinko prieš 31 metus. Tuomet S. Kuzmą gatvėje stipriai sumušė užpuolikai, ypač nukentėjo krūtinės ląsta. Bet nuo jaunystės fiziškai stiprus menininkas į gydytojus kurį laiką nesikreipė, manė, pasveiks ir be jų pagalbos.
Kurį laiką spjaudė krauju, po to pradėjo dusti. Ligoninėje medikai konstatavo sepsį, širdies raumens uždegimą ir pranešė, kad reikalinga skubi širdies operacija – būtina pakeisti du širdies vožtuvus.
S. Kuzma kilęs iš medikų giminės. Jo senelis profesorius Vladas Kuzma buvo garsus chirurgas – jo mokiniai vėliau operavo anūko širdį. „Tokias operacijas nedaugelis ištverdavo, be to, tais laikais Lietuvoje nebuvo gerų vožtuvų. Man juos atsiuntė iš Amerikos. Turbūt dėl to jie puikiai veikė net trisdešimt metų“, – pasakojo vilnietis.
Medikai jį dar ne kartą traukė iš mirties nagų. 1980 metais dėl krešulio, susidariusio galvos smegenų kairiajame pusrutulyje, S. Kuzma buvo paralyžiuotas ir prarado kalbą. Sutriko atmintis. Tais pačiais metais jis gavo užsakymą sukurti tris skulptūras, vaizduojančias teatro mūzas, – dabar jos puošia Nacionalinio dramos teatro stogą. Nedaug kas žino, kad šias mūzas S. Kuzma kūrė tuo metu, kai jo kūnas ir siela patyrė dideles fizines ir dvasines kančias.
„Po paralyžiaus dar nebuvau visiškai atgavęs atminties, o dirbti reikėjo. Būdavo, žinau, kad esu skulptorius, bet nesuvokiu, ką darau. Tuomet supratau, kaip tarpusavyje veikia kairysis ir dešinysis pusrutuliai“, – prisiminimais dalijosi menininkas.
Prieš septynerius metus medikai jam įsiuvo širdies stimuliatorių, o prieš penkerius S. Kuzma devynias paras praleido Vilniaus universiteto Santariškių klinikų reanimacijos skyriuje. Jį ištiko koma. Sunkiu plaučių uždegimu susirgusiam vyrui išsivystė dusulio priepuoliai dėl širdies nepakankamumo – vadinamoji kardialinė astma.
„Medikai man ne kartą sakė nesitikėję, kad liksiu gyvas“, – karčiai šyptelėjo pašnekovas. Tokiais atvejais, kai išsikapstydavo, nežinodavo – šokinėti iš džiaugsmo ar nuliūsti. Kartais jausdavosi nejaukiai ar net susigėsdavo, kad jam lyg antgamtinei būtybei vis pavykdavo išsikapstyti, o kitiems – ne. „Toks įspūdis, kad Dievas ir angelai nuolat padėdavo gydytojams mane išgelbėti“, – gūžtelėjo pečiais skulptorius. Jo paties varomoji jėga – tikslas. S. Kuzma visuomet turi darbų, kuriuos reikia padaryti. Net turėdamas silpną širdį menininkas stengėsi gyventi turiningai ir aktyviai. Kelis kartus jis ryžosi avantiūristiškiems išbandymams – lipo į kalnus, nardė, skraidė lėktuvais. Bet visuomet apie savo žygdarbius pranešdavo medikams. „Elgiausi tarsi tyrinėtojas, norintis nustatyti, kur yra galimybių ribos“, – pasakojo menininkas.
Jo kūną alina ir didelis fizinis krūvis, dulkės, nuodingos medžiagos. Pernai S. Kuzma jautėsi ypač blogai – mat ėmė šlubuoti seniai keistų vožtuvų veikla, vėl prasidėjo širdies raumens uždegimas.
Medikai ne kartą jam siūlė pasirinkti lengvesnę meno sritį ir nealinti organizmo. „Kol pakeliu rankas ir judinu kojas, nieko nenoriu keisti“, – kalbėjo skulptorius, prisimindamas ir tuos laikotarpius, kai plastilino nepajėgdavo į kumštį suspausti. Daug kartų iš arti žvelgęs į mirtį, ne kartą atsidūręs prie ribos, kai galėjo tapti nevisavertis, skulptorius niekada nenustojo mylėjęs gyvenimo. „Išsiveržęs iš mirties nagų, tarsi gimsti iš naujo. Pasaulis pasidaro mielas, kiekviena diena tampa graži. Tada stebiesi, kad sveikas žmogus nesupranta to, ką jis turi“, – kalbėjo S.Kuzma. Jis net ėmė tikėti Dievą, nors užaugo laisvamaniškoje aplinkoje. Gal dėl to, kad jaučiasi globojamas antgamtinių jėgų, menininkas su dideliu entuziazmu kuria angelų skulptūras. „Žinau, kad negalima amžinai būti – reikia leisti kitiems pasireikšti. Nejaučiu mirties baimės. Manau, jog reikia gyventi taip, kad nebijotum iškeliauti. Tiesiog reikia subręsti mirčiai, tada gyvenimo likutis taps labai prasmingas“, – atvirai kalbėjo skulptorius, prisipažindamas, jog savo gyvenimo nemainytų į jokį kitą.
Kai ryte jis iš namų per kiemą eina į dirbtuves, godžiai sugeria visus gamtos kvapus. „Dirbtuvėse turiu langą į rojų – matau gabaliuką pievos, medžių, krūmų. Atsisėdu ir žiūriu į tą grožį – ar saulė šviečia, ar lietus lyja. Man nėra blogų orų“, – šyptelėjo skulptorius.
Svarbios skulptoriaus S.Kuzmos gyvenimo datos:
• Gimė 1947 m. gegužės 7 d. Panevėžyje.
• 1966 m. baigė M. K. Čiurlionio meno mokyklą.
• 1973 m. baigė Valstybinį dailės institutą (dabar Vilniaus dailės akademija).
• 1996 m. jam suteikta Lietuvos nacionalinė premija, o po metų apdovanotas LDK Gedimino ordino Komandoro kryžiumi.
• S. Kuzma kuria iš akmens, medžio, metalo, dažnai derina kelias medžiagas.
• Menininkas kuria dekoratyvines, mažųjų formų skulptūras, skulptūrinius portretus, antkapinius paminklus, memorialus, medalius.
• S. Kuzmos kūrinių galima išvysti Lietuvos dailės muziejuje, Tretjakovo galerijoje Maskvoje, Olimpiniame sporto muziejuje Lozanoje ir kitur.
• Vienas ryškiausių jo darbų – „Trys mūzos“, puošiančios Nacionalinį dramos teatrą.
