Visos teisės saugomos. © 2004-2017
Registratūros telefonai:
Vilniuje: +370 5 _2722241
Kaune: +370 37 _223139
Klaipėdoje: +370 61 _218967

„Gydymo menas yra meilė žmogui“

Gydytoja Jelena Tulčina šiuo metu yra sėkmingai savo verslą vystanti moteris, į Baltijos šalis atvežusi galybę netradicinės medicinos naujovių. Susitinkame su J. Tulčina praėjus vos dienai po 60-ojo jubiliejaus, gydytoja džiaugiasi artimųjų dėmesiu, gėlėse skęstančiu kabinetu, o nuo jos veido nedingsta šypsena: „Dabar esu laimingiausia, kokia kada nors buvau,“ - sako ji. Tiesa, nors dabar gydytoja sako, kad vienintelis dalykas, kurio prašo Dievo ir likimo yra, kad viskas liktų, kaip yra, ne visuomet gyvenimas buvo klotas rožėmis.

Nuo vaikystės gydytojai neteko galvoti, kuo ji nori būti: „Mano mama labai norėjo būti medike, bet karas sutrukdė jai tai realizuoti. Vis dėlto man nuo pirmos dienos buvo skiepijama, kaip gerai būti gydytoja,“ – prisiminimais dalijasi J. Tulčina. Ji pasakoja, kad jau būdama vaiku savo draugams žaisdama išrašinėdavo receptus, žaisliniais įrankiais matuodavo temperatūrą, pulsą, gydydavo draugus. „Vis dėlto įstojus į tuometinį Kauno medicinos institutą supratau, kad nuo trečio – ketvirto kurso, man tai tapo kančia. Nors noras gydyti žmones mane nuvedė iki galo ir mokslus baigiau, bet prisimenu tą laikotarpį, kaip vieną nemaloniausių,“ – apie studijas kalba J. Tulčina.

Baigus institutą gydytoja buvo paskirta dirbti į Eišiškių rajono ligoninę. „Ten buvau be galo laiminga – mylėjau visus pacientus, jie mylėjo mane, mes kalbėdavomės apie jų bėdas, problemas, gyvenimą. Jaučiausi gerbiama ir vertinama, o man tai labai svarbu,“ – džiaugiasi J. Tulčina. Gydytoja sako maniusi, kad niekur kitur jai nebus taip gerai, kaip Eišiškėse, kur jau visus pažinojo ir, nors būdama jauna, buvo užsitarnavusi pagarbą ir gerą vardą.  Deja, po trijų metų gydymo praktikos teko iš ten išvykti. „Išlydėti manęs atėjo visas miestelis. Atsisveikinome su gėlėmis ir ašaromis,“ – prisimena J. Tulčina. Grįžusi į Kauną gydytoja buvo paskirta dirbti mokykloje, kurioje turėjo pasakoti apie pirmąją pagalbą. Kaip sako pati J. Tulčina, tuo metu ji dar buvo jauna, moksleiviai nenorėjo jos klausytis, todėl buvo sunku.

Galiausiai J. Tulčina gavo pasiūlymą dirbti kardiologe. Tuo metu tik atsirado tokia specialybė, ji buvo palyginus menkai apmokama, labai mažai kas mokėjo dirbti ultragarsu... „Ilgai svarsčiau, ar pasinaudoti šiuo pasiūlymu ir mokytis kardiologijos, ar likti terapeute. Galiausiai vienas pažįstamas gydytojas pasakė: „Eik, mokykis ir siek būti geriausia šioje srityje. Sužinok tiek, kad taptum reikalinga ir nepakeičiama.“ Taip ir pradėjau dirbti,“ – prisiminimais dalijasi J. Tulčina. Kaip sako ji pati, didžiausias stimulas apėmė supratus, kad įvaldžius kardiografiją, ultragarsą, ji taps specialiste, galinčia tiksliausiai nustatyti ligą. „Juk ūžesius vienas gydytojas gali girdėti, kitas ne. Kaip sužinoti, kas teisus? O tikrinant aparatais viskas yra aišku,“ – sako gydytoja.

Jelena Tulčina yra pirmoji gydytoja Lietuvoje atidariusi privatų medicinos kabinetą. „Mane varžė ligoninės protokolas kuriuo privalu vadovautis. Sutinku, dažniausiai tai yra puiki priemonė darbo organizavimui, bet aš negaliu būti varžoma ir skirti pacientui tik dešimt minučių. Gydymo menas yra ne tik vaistų ir tyrimų skyrimas. Kartais labai svarbu išsipasakoti, gydyti žmogaus sielą. Juk mama priglaudusi verkiantį vaiką jau jį gydo. Taip pat ir su mumis. Gydymo menas yra meilė žmogui,“ – sako gydytoja Jelena Tulčina. Jos akimis, gydymo menas apima ir intuiciją, pajutimą, empatiją. Tai, kaip sako gydytoja, padeda išvengti tam tikrų klaidų, o štai darbas, kai  pacientui skiriamos vos kelios minutės, robotizuoja visą procesą, todėl jis negali būti toks efektyvus. „Jaučiau pašaukimą kažką padaryti kitaip, žiūrėti į žmogų, kaip į visumą – kūną, sielą, emocijas. Aš negydau tyrimo rezultatų, gydau žmogų,“ – sako J. Tulčina.

Vėliau gydytoja atidarė kardiologijos kabinetą, tuomet išvyko mokytis žarnyno valymo meno į Arizoną ir šią metodiką pirmoji pristatė Baltijos šalyse. „Tuomet pradėjau galvoti, kokį mitybos planą reikia skirti žmonėms. Po dviejų metų nesėkmingų paieškų bičiulė pakvietė į seminarą Rygoje pasiklausyti apie kraujo tyrimo metodiką. Ji mane iš karto sužavėjo – tai buvo racionalus, paprastai atliekamas tyrimas,  parodantis individualų rezultatą kiekvienam,“ – džiaugiasi natūralios medicinos pradininkė Lietuvoje.

Šiuo metu gydytoja J. Tulčina ir jos komanda bendradarbiaudama su mokslininkais atlieka mokslinius tyrimus užsienyje. „Medicininės visuomenės sociumui tai yra iššūkis – mes teigiame, kad žvynelinė gali tapti kontroliuojama pakeitus gyvenimo būdą ir mitybos įpročius. Išanalizavome galybę mokslinių darbų ir kalbame apie tai, kad mūsų metodai turi būti integruojami. Užsienyje turime mūsų metodikos pasekėjų, džiaugiamės, kad pagaliau Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija skiria ypatingą dėmesį alternatyvios medicinos gydymo būdams, yra rengiamas įstatymo projektas jų pripažinimui. Džiaugiuosi tuo, kad sekdami savo metodais pasiekiame puikių rezultatų ir pacientai lieka patenkinti. Labai tikiuosi, kad ateis laikas, kai panaudodami tiek tradicinės, tiek natūralios medicinos pasiekimus atrasime, kas yra geriausia kiekvienam pacientui,“ – sako gydytoja J. Tulčina.

Geg 13, 2015 09:30 Ltlife.lt 


Susisiekite

Naujienų prenumerata

Programa "90 dienų"