Visos teisės saugomos. © 2004-2017
Registratūros telefonai:
Vilniuje: +370 5 _2722241
Kaune: +370 37 _223139
Klaipėdoje: +370 61 _218967

Viskas mūsų rankose

Tuo neabejoja dvidešimtmetė psichologijos antro kurso studentė Gailė Lisauskaitė, įveikusi žvynelinę, palengvinusi diabeto požymius, atsikračiusi penketo kilogramų (165 cm ūgio mergina prieš pradėdama gydytis svėrė 65 kg).

Tačiau kalba ne tik apie savijautą. Kaip sako pati Gailė: „pajutau, koks gėris turėti daugiau jėgų, koks gėris, kai draugai pastebi, kad neigiamos nuotaikos ir mintys nebepuola, žiūrėk, ir kilogramai keli kažkur dingo. Dar pradėjau leistis mažiau insulino (hormono, skirto diabeto kontrolei) ir apie kelių sąnarių skausmą pamiršau!“.

Gailės liga prasidėjo dar vaikystėje. Mergaitės tėvai pastebėjo porą dėmelių galvoje ir už ausyčių, bet tai nekėlė problemos, nes jos tai atsirasdavo, tai išnykdavo, o ir nebuvo labai pastebima. Vėliau, jau kai ji buvo kokių 12–14 metų, kreipėsi į dermatologus, kartais jie išrašydavo tepaliukų. Juos naudojant, kurį laiką paraudimai ir pleiskanos nesiplėsdavo.

Kai Gailei buvo penkiolika, jos sveikatos kortelėje atsirado naujas įrašas: psoriazinis jaunatvinis artritas. Kaip ji pati sako, lyg būtų buvę negana jau turimo pirmo tipo cukrinio diabeto! „Prasidėjo užburtas ligų ratas: jeigu kažkas negerai dėl vienos ligos, nieko gero nelaukdavau ir su kita. Pablogėdavo kelių būklė (ištindavo, skaudėdavo, surakindavo) – žiūrėk, jau ir žvynelinė plečiasi, ir diabetas sunkiai valdomas... Sveikatos kortelę praminiau „Altorių šešėly–2“, o poliklinikas ir ligonines – savo antraisiais namais, nes ten lankiausi turbūt dažniau nei mokykloje“.

Viskas dar labiau pablogėjo baigus mokyklą, prieš dvejus metus: atsirado keli pūliniai, kuriuos teko operuoti, nesibaigiantys vaistai, procedūros, sanatorijos, ligonines...

„Dar po metų pastebėjau, kad staigiai pradėjo berti ir plėstis žvynelinė. Stresas, nuovargis, kartais net netinkamas laikas maistui ar pats maistas (studentiškas gyvenimo būdas!) – visa tai dar labiau komplikavo situaciją, – sako Gailė. – Visas pavasaris ir vasara – uždengtomis kojomis ir rankomis! Lauke 27 laipsniai šilumos, draugai maudosi ežere, o tu sėdi po medžiu ir galvoji, kas svarbiau: ar nebauginti žmonių (daugelis galvoja, kad žvynelinė užkrečiama), ar gelbėtis nuo karščio pamiršus kompleksus“.

Dar pavasarį ji kreipėsi į Odos ir venerinių ligų kliniką. Kurį laiką gydymas kiek padėjo, tačiau laikui bėgant tepalai nebeveikė taip gerai. Gailei darėsi vis neramiau ir ji pradėjo ieškoti informacijos apie gydymo būdus. „Prisiklausiau visko: nuo medikų iki šarlatanų. Nuo akupunktūros, žolelių arbatų, Negyvosios jūros priemonių iki tiesiog prakeiksmo atkalbėjimų. Tačiau niekur neradau atsakymo, kur žvynelinės priežastis? Juk negali būti problemos be priežasties. O sprendimo nerasi, kol jos neišsiaiškinsi“.

Išgirdusi apie ŽNMC Gailė susirado centro svetainę internete. „Žinojau mano vartojamų tepalų neigiamą poveikį organizmui (juolab, kad jie nebelabai ir padėjo), paskaičiau žmonių išgyventas istorijas ir radau paaiškinimą, kodėl žvynelinė mane puola, nusprendžiau, kad blogiau nebus, jeigu išbandysiu gydymo būdą“.

Praėjusių metų spalio 14–ąją Gailė tapo ŽNMC paciente, jai buvo atliktas maisto netoleravimo testas. „Jau buvau susitaikiusi su mintim, kad teks kažko atsisakyti, kad keisiu gyvenimo būdą, – komentavo ji rezultatus. – Leistinų produktų sąrašas nebuvo ilgas, bet ir nenusivyliau, nes tie maisto produktai mano namuose nebuvo svetimi“.

Gailė pabrėžia, kad atsisakius tepalų kurį laiką buvo juntamas paūmėjimas (ją išbėrė smarkiai ir nemažai), tačiau pastebėjus, jog situacija gerėja, ją tiesiog pagavęs azartas. Jau po 2 mėnesių pamatė, kad ant odos likusios tik dėmės, kurios dar kiek išdavė praeitį. Praėjusi žiema jai buvo pirmoji, kai apsiejo be vaistų ir rimtų ligų. Todėl nenuostabu, jog Gailė įsitikinusi, kad investicija į sveikatą – viena geriausių žmogaus gyvenime.

Iš viso jai buvo atlikti 6 žarnyno valymai, 5 detoksikacijos procedūros, 30 baro kameros seansų, Vega testas. Ji sakosi buvusi labai nustebinta, kad kai kurie medikai nenorėjo pripažinti maisto ir žvynelinės ryšio, tiesiog negalėjo patikėti, jog ji nebevartojanti tepalų ir kad maistas tiek daug reiškia. „Jie vis ieškodavo kitų priežasčių, kaip man pavyko sutvarkyti sveikatą. Tačiau džiaugiuosi, kad buvo ir tokių, kurie susidomėjo šiuo stebuklu‘, – sako ji.

Susisiekite

Naujienų prenumerata

Programa "90 dienų"