„Gydytojai skirdavo tepaliukų, bet niekas nepadėdavo, — prisimena ponas Juozas. — Medikai svarstė, kad gal kalti genai ar stresas. Bet aš nepamenu, kad kas giminėje būtų sirgęs... Aišku, jie pasakė, kad žvynelinė neišgydoma, galima tik sušvelninti ligos simptomus. Vasarą bėrimų sumažėdavo, tačiau naktimis nevalingai draskydavausi iki kraujo — turėjau pamiršti, kaip atrodo balta patalynė. Visi, sirgę šia liga, mane supras.”
Apie metus ponas Juozas internete vis paskaitydavo žvyneline sirgusiųjų ir besigydžiusių pagal Natūralios medicinos centro metodiką (bei pasveikusiųjų) pasakojimus, bet vis suabejodavo. Galų gale sūnus sumokėjo už vizitą į centrą – nusprendžiau išmėginti pats. O rezultatų buvau tiesiog priblokštas!“
Gegužės pradžioje ponas Juozas tapo Natūralios medicinos pacientu. Po maisto netoleravimo testo, kaip pats sako, liko išsižiojęs: kaip reikės gyventi ir dirbti. „Tačiau grįžęs namo kaip kirviu nukirtau – pirmus du mėnesius griežtai laikiausi dietos. Dirbau kaip jautis – energijos pakako net maitinantis ne taip, kaip buvau įpratęs, neleidau sau jokių silpnybių. Ir jau pirmą mėnesį pamačiau pagerėjimą!“
Greičiausiai išnyko pirmiausia atsiradę pažeidimai – galvoje. Po to dingo nuo rankų – odoje dar likusios dėmės, bet pačių žvynų ir bėrimų kaip nebūta!
Ponas Juozas pasakoja, kad laikydamasis mitybos sistemos numetė apie 5–6 kilogramus svorio, jaučia bendrą palengvėjimą, pagerėjo žarnyno veikla, netrūksta energijos. „Tiesiog jaučiuosi sveikas – taip jau seniai nebuvo. Ir maisto visiškai pakanka – dabar man leista šiek tiek daugiau suvalgyti, viskas ne taip griežtai ribojama, nors vis tiek ir toliau laikysiuosi dietos. Niekas nenori sirgti tokia liga! Esu be galo patenkintas. Jei būčiau žinojęs apie centrą, tiksliau, tikėjęs, kad jo specialistai galės man padėti, seniai būčiau kreipęsis. Aš taip ilgai netikėjau, kad galima įveikti tokią ligą. Niekada į galvą neateitų, kad nuo maisto tiek daug priklauso!“
