Visos teisės saugomos. © 2004-2017
Registratūros telefonai:
Vilniuje: +370 5 _2722241
Kaune: +370 37 _223139
Klaipėdoje: +370 61 _218967

Noriu tilpti į jaunystės sijoną

„Kai kasdien į veidrodį žiūri — ne taip baisu, bet kai pamačiau save televizoriaus ekrane, pasakiau: „Šumilaite, tai jau antiestetiška“, - prisimena impulsą, paskatinusį susirūpinti savo sveikata ir figūra, aktorė ir režisierė Hana ŠUMILAITĖ (51). Ji jau atsikratė dvidešimt septynių kilogramų ir džiaugiasi nuo kūno nykstančiais žvynelinės pėdsakais.

„Niekada netapsiu Twiggy, bet manau, kad sau leidau jau per daug“, - pasakoja kišenėje žodžio neieškanti ponia Hana. Ji sako turinti sijoną iš jaunystės laikų — jį segėdavo kai buvo trisdešimties. Nusprendė, kai jį vėl galės nešioti, savo figūra bus patenkinta ir daugiau nebe lieknės. „Metų nenubrauksi. Ateina laikas, kai reikia pasirinkti: figūra arba veidas. Ne paslaptis, kad kai taisai figūrą, visos raukšlės išlenda“, - pasakoja režisierė, šįsyk dėl kūno formų atrodo pasiryžusi susitaikyti su raukšlelėmis. Ponios Hanos užmačios nemenkos: iki gegužės pradžios, kai švęs savo gimtadienį, ji užsibrėžusi atsikratyti maždaug penkiasdešimties kilogramų. Dvidešimt septynių nebėra - daugiau kaip pusė kelio jau įveikta!

Hana Šumilaitė
Pradėti naują gyvenimą ji ryžosi birželio pabaigoje. Rūpėjo ne tik geriau atrodyti ir jaustis, bet ir dar sykį bandyti gydyti žvynelinę, kuri ją kamuoja veik visą gyvenimą — nuo šešerių metų. „Tai — ne užkrečiama liga, bet niekam to nepaaiškinsi, todėl niekada neinu į paplūdimį - nebent moterų pliaže kur nors kopose užsimaskuoju, - pasakoja. - Labai mėgstu plaukioti, bet nesilankau į baseine: chlorkalkės suerzina jautrią odą, be to — visi spoksotų“...

Alternatyvia medicina nesidominti moteris apie Kauno natūralios medicinos centrą „Echoton“ buvo girdėjusi seniai, ne sykį svarstė, kad gal reikėtų pabandyti ten apsilankyti, atlikti tyrimus.

„Visada sakau, kad ko nors imantis reikia, jog kas nors įspirtų. Man, atvirai sakant, spyris buvo finansinis: pinigų į procedūras įdėta — kaip gali joms įpusėjus mesti! „Skregiškumas“ suveikė, - juokiasi režisierė. - Išsivaliau žarnyną, pasidariau maisto testą ir sužinojau, kad lašišos, kurias dievinu, man valgyti negalima. Taip pat — ir ungurių, jūros gėrybių. Grybai, be kurių gyventi atrodė, kad negaliu, man taip pat uždrausti. Juokiausi, kad jei dar sužinosiu, jog burokėlių salotos tabu, man bus šakės. Bet jas valgyti galiu“.

Ponia Hana negali valgyti ir kiaušinių, o šeštadieniais visaip farširuoti ir patiekti draugams taip mėgdavo! Ir bulvės uždraustos, tad kai mamai kepa bulvinius blynus tenka būti itin valingai. Iš mėsos jai rekomenduojama rinktis tik vištieną ir kalakutieną, daugiausia patariama valgyti daržoves, vaisius ir košes. Dar neseniai maniusi, kad sorų kruopos — papūgėlių maistas, dabar ji verda jų košę ir, apšlaksčiusi klevų sirupu, valgo lyg desertą. „Ruošdama maistą tapau daug išradingesnė“, - šypsosi režisierė, išmokusi virti ir vegetariškus arba kalakutienos balandėlius.

„Sunkiausia buvo atsisakyti aštrių prieskonių ir saldumynų, - neslepia ponia Hana. — Buvau tokia meksikietė, o dabar galiu maistą gardinti tik raudonėliais, mėtomis ir garstyčiomis. Pamačius parduotuvės vitrinoje tortą burnoje seilės kauptis pradėdavo — atrodo, pulčiau jį. O dabar smaližiauti galiu tik dalutėmis ir figomis. „Sugriešijau“ porą kartų. Bet kai nuo gabalėlio torto vėl išberia kūną, priaugi vos ne pusantro kilogramo, pasidaro gėda, kad esu tokia silpnavalė“.

Veikli moteris pasakoja, kad iš pradžių apriboti maistą buvę labai paprasta: buvo vasara, karšta — nesinorėjo valgyti. Per pirmuosius du mėnesius ji sublogo aštuoniolika kilogramų! Dabar, neslepia, būna visaip: svoris tai visai nekrenta, tai, žiūrėk, vėl kiek nors gramų netekusi. Tačiau ant svarstyklių kas rytą lipa jau drąsiau. „Anksčiau juokaudavau, kad nežinau savo tikro svorio, nes kai atsistoju ant svarstyklių, iš siaubo užsimerkiu. Dabar su svarstyklėmis draugauju“, - juokiasi. Ji kol kas neatskleidžia, kiek dabar sveria, bet sako, kad dar per daug iki siekiamybės.

Tirpstant kilogramams poniai Hanai nuolatos tenka rūpintis garderobu. Ieškoti mažesnių dydžių drabužių — seniai nepatirtas malonumas. Ji prasitaria net įsigijusi odines kelnes! „Liūdniausia, kad reikės parduoti audinių kailinius, kuriuos tik pernai nusipirkau. Nesusiaurinsi juk“, - atsidūsta.

Stebėdami, kaip gražėja, draugai režisierę palaiko ir vis kartoja: „Visi mes senstame, išskyrus Haną“. Niekada energijos stoka nesiskundusi moteris prisipažįsta, kad gruodžio mėnuo jai visada buvęs juodas: ir psichologine prasme, ir dėl darbų maratono. „Dabar kažkaip lengvai viskas einasi“, - džiaugiasi. Ji spėja ne tik suktis Kaune, bet ir su dainininke Giulija važinėja į miestelį prie Kauno. Dainininkė ten vadovauja kultūros namams, o ponia Hana juose turi vaikų dramos būrelį, suaugusiųjų humoro grupę ir mėgėjišką teatrą. „Kuriame naujuosius Vasiukus“, - juokiasi lieknėjanti ir nuo žvynelinės sveikstanti režisierė.

Susisiekite

Naujienų prenumerata

Programa "90 dienų"