Kaip pasakoja ponios Marijos dukra Lina, medikai skyrė paprastų tepaliukų, dažnai guldydavo į ligoninę. Kol vaistus tepė – padėdavo, po ligoninės irgi kurį laiką jausdavosi geriau, tačiau liga vis atsinaujindavo.
Informaciją apie Žvėryno natūralios medicinos centrą ir jame taikomus metodus žvynelinei gydyti rado Lina. „Skaičiau „Stilių“ ir pamačiusi jame nuotrauką, kurioje pavaizduotos moters rankos, net krūptelėjau, pamaniau, kad tai mano mama, – pasakoja ji. – Mamai buvo atliktas maisto netoleravimo testas. Paaiškinau jai visus niuansus apie 150 produktų sąrašą, apie tai, kad tiriant kraują, nustatoma, kaip imuninė sistema reaguoja į netinkamus produktus, patekusius į organizmą. Mama griežtai laikėsi nurodymų, jai buvo atliktas privalomų procedūrų kompleksas”.
Pirmasis naujojo gyvenimo būdo efektas pasirodė po gero mėnesio. „Iš pradžių buvo labai baisu. Juk pasikliaudamos centro specialistų rekomendacijomis nutraukėme visų vaistų vartojimą, liko tik vazelinas, kad oda neskilinėtų. Iš tos baimės apsiverkėme ir nustatėme pačios sau kontrolinį terminą, per kurį tikėjomės pagerėjimo – porą mėnesių. Tačiau jų nė neprireikė: mama greitai ėmė tarsi skraidyti, net numetė apie penketą ar šešetą kilogramų, pagražėjo, pajaunėjo veido oda, ji visa švyti! O kaip žvynelinė? Žvynelinė irgi atsitraukė. Židinukų dar atsiranda, bet rankos iš esmės švarios, jie neišsiplečia po visą kūną kaip anksčiau, tiesiog telkiasi lokaliai, pasirodo ir išnyksta“.
Paklausta, ar sunku riboti save, pati ponia Marija sako, kad svarbiausia, jog esanti sveika ir laiminga. O atsisakyti vienokio ar kitokio maisto – jokia problema.
