Visos teisės saugomos. © 2004-2017
Registratūros telefonai:
Vilniuje: +370 5 _2722241
Kaune: +370 37 _223139
Klaipėdoje: +370 61 _218967

Atkaklumu įveikė žvynelinę

33 metų vilnietė Olgą Skinder žvynelinė susirgo dar vaikystėje — nuo dešimties metų. Kaltininkai standartiniai: stresas ir paveldimumas. Gydymas — irgi: Olgai buvo skirta įvairiausių tepalų, kuriais reikėjo tepti galvą (būtent jos odą labiausiai pažeidė žvynelinė).

„Galite įsivaizduoti, kaip atrodė mano plaukai, — su siaubu prisimena moteris. — Riebūs — įtrintų tepalų išplauti neįmanoma. Vaistai pašalindavo žvynus, tačiau iššukuoti plaukų nepavykdavo. O jei netepi, galvos oda pasidengia tokiu šalmu, kurį tiesiog negali nedraskyti. Net į mokyklą neidavau, juk vaikai klausinėjo, kodėl mano galva taip atrodo. Ilgam įgijau krūvą kompleksų“.

Sulaukusi 17— Olga buvo paguldyta į ligoninę ir, kaip pati sako, metus buvo švari. Tačiau kuriam laikui atsitraukusi liga vėl sugrįžo, tik šįkart pažeidė ne tik galvos, bet ir viso kūno odą. Oda niežtėjo, pleiskanojo nuo menkiausio susinervinimo: stresai ir įtampa provokuoja žvynelinę, savo ruožtu negali nesinervinti, matydamas, kas dedasi su tavo kūnu. „Neslepiu, kad mėgau saldumynus, — tada dar nežinojau, kad sergant žvyneline jų kategoriškai negalima, — aiškina Olga. — Man tai paaiškino Žvėryno natūralios medicinos centre.“

Olgai buvo atliktas maisto netoleravimo testas, žarnyno valymo, manualinės terapijos procedūros. Ji pati prisipažįsta, kad prieš keturis mėnesius gavusi naująjį valgiaraštį, pagal kurį reikėjo maitintis, pusę mėnesio negalėjo jo laikytis — vis kaupėsi. „Negalėjau įsivaizduoti, kaip reikės gyventi be mėsos, saldumynų, duonos. Pastarosios bei šokolado labiausiai ir trūko meniu“. Tačiau ėmusi laikytis sudarytosios mitybos sistemos moteris iškart pasijuto geriau.

Šis faktas ir išleistieji gydymui pinigai skatino dar labiau susiimti. „Gydymas yra gydymas, — atsidūsta Olga. — Jis negali būti lengvas. Tačiau geriausia, kai jis dar ir efektyvus. Jau seniai nebuvau patyrusi to malonumo, kad galėjau plauti plaukus, prieš tai nepatepusi jų vaistais. Nuo odos dingo stora žievė ir gumburai — šie taip niežtėdavo, kad norėjosi nulupti dangą ir pasiekti pačią odą, kad tik pasikasytum.

Alkūnės buvo padengtos žvynais taip, kad sulenkus jie trūkdavo kartu su oda ir bėgdavo kraujas... Visi šie nemalonūs požymiai išnyko maždaug per mėnesį“. Šiandien Olga net nesibaimina nueiti į bendrą baseiną!

Dar vienas centre sudarytosios mitybos privalumas — 7—8 kilogramai, kurių Olgą atsikratė, ir 2—3 dydžiais sumažėjusios apimtys. „Nė už ką nebegrįšiu prie senosios mitybos: jau pajutau, ką tai reiškia — netaisyklingai maitintis. Iš esmės teko mokytis valgyti iš naujo, juk tėvai mūsų šito nemoko. Negana to, mano vaikas, turėjęs mažakraujystę,šiandien laksto guvus ir raudonskruostis — tiesiog pradėjau vengti jam duoti neleistinų produktų. Tikiu, kad nuo vaikystės išmokės sveikai ir taisyklingai maitintis, jis ir suaugęs turės mažiau problemų dėl sveikatos. Beje, jei kuris nors iš mūsų užsimano saldumynų, namie visada yra džiovintų vaisių: slyvų, abrikosų, datulių. Skanaukite!“

Susisiekite

Naujienų prenumerata

Programa "90 dienų"