Į Natūralios medicinos centrą Ilona atvažiavo kaip tik po dietos. „Tada svėriau 93 kg. Pamačiusi, kaip sulyso pažįstama (jai irgi padėjo centro specialistai), nusprendžiau, kad ir man reikia."
Atkakliai žemaitei valios užteko du mėnesius ji valgė tik parinktus pagal maisto netoleravimo testą produktus: paprikas, burokėlius, cukinijas, baklažanus, svogūnus, obuolius, kriaušes, persikus, slyvas. „Stipriau" buvo galima užkąsti kalmarų, žirnių, pupelių, strutienos, žuvies ar silkės. Žarnyno valymas sumažino apetitą, kuris buvo tiesiog žvėriškas! Net saldumynų atsisakyti nebuvo sunku.
Ilona suprato, kodėl kilogramai, kurių pavykdavo atsikratyti laikantis dietų, taip atkakliai sugrįždavo. „Įprastos dietos tik uždraudžia vieną ar kitą produktą. O Natūralios medicinos centro specialistų sudarytoji išmokė valgyti pradžioje tai, ką galima, vėliau leistinų produktų sąrašas ilgėjo, bet jau niekada nebesimaitinsiu taip, kaip anksčiau. Dabar galiu suvalgyti daugiau, nė akimirkos nesijaučiu alkana, ir galiu žiūrėti į save veidrodyje be ašarų su niekuo nesulyginamas jausmas. Nebent su tuo, kai parduotuvėje telpi į patikusius drabužius!"
Ilona atsikratė ne tik antsvorio, bet ir migrenos. „Nuo vasario nei karto negeriau skausmą malšinančių piliulių, o anksčiau mano pusryčiai prasidėdavo jomis. Atsirado daugiau energijos (pavyzdžiui minti dviratį ar stiprinti pilvo presą atsilenkimais), lengviau vaikščioti. Jaučiuosi jauna mergelė!"
Moteris juokiasi, kad seniai matyti pažįstami neatpažindavo jos gatvėje ir sakydavo: „Jei nežinotume, kaip liesėji, manytume, kad vėžys graužia". O ji žemaitiškai tiesiai rėždavo: „Jei vėžys griaužtų, argi vaikščiočiau tokia išsišiepusi?!"
Didžiausių komplimentų Ilona išgirdo sklaidydama savo nuotraukų albumą. Svečiai, pamatę fotografijas, aiktelėjo: „Senoje nuotraukoje tu atrodai kaip savo pačios motina. O dabar kaip tos motinos dukra".
